Romai Čekijos Respublikoje

Dauguma ekspertų mano, jog Romai (čigonai), kurie sudaro 0.3% Čekų gyventojų, atkeliavo iš Indijos, tačiau iki šiol nėra visiškai aišku kaip jie atsidūrė vidurio Europoje 15a. Atvykėliai buvo laikomi „kitokiais“ ir atskirti nuo likusios visuomenės dėl savo kitokių papročių, drabužių ir klajoklinio gyvenimo būdo. Nuo pat atvykimo jie kentėjo persekiojimą ir diskriminaciją centrinėje Europoje.

Dauguma žmonių Čekų respublikoje visiškai nepasitiki Romais, kadangi jie yra susiję su smulkiu nusikalstamumu, pavyzdžiui vagystėmis, taip pat jie laikomi tinginiais. Labai opi problema yra Romų neišsimokslinimas, dauguma jų negali praeiti privalomo mokyklinio laikotarpio. Nėra teisinga laikytis stereotipų prieš visą rasę, tačiau dauguma Čekų girdi istorijas apie Romų nusikaltimus labai dažnai. Žinoma, kai kurie Romai dirba, tačiau dauguma užpildo įgūdžių nereikalaujančias ir mažai apmokančias pozicijas.

Romų persekiojimas

Romų persekiojimas prasidėjo 1927 metais, kada buvo priimtas įstatymas dėl Klajojančių Čigonų. Šis įstatymas nurodė, jog jie turi prašyti leidimo kažkur nakvoti ir užpildyti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau tamsiausias laikotarpis Romams buvo antrasis pasaulinis karas, kada jie buvo Nacių priversti dirbti darbo stovyklose. Šios stovyklos vėliau pasikeitė į koncentracijos stovyklas Lety u Písku Bohemijoje ir Hodonín u Kunštátu Moravijoje, jose daug Romų mirė nuo išsekimo, ligų ar brutalaus elgesio. Dauguma buvo perkelti į Nacių mirties stovyklas. Po karo, buvo likę tik apie 300 Čekų Romų, iš buvusios 6500 populiacijos prieš karą. Tai dažnai laikoma gėdingu dalyku Čekijoje, kadangi tai buvo beveik nepaminėta po karo.

Komunistinis perauklėjimas

Komunistai dėjo daug pastangų norėdami integruoti Romus į bendrą visuomenę, nors jų auklėjimas buvo labai vienpusiškas ties Komunistine ideologija. Tai reiškia jog jų tradicijos ir kalba buvo reguliuojamos ir buvo skatinama atsikratyti klajoklinio gyvenimo būdo. Jų tradiciški darbai, kaip mezgimas, muzika, ar kalvystė buvo atimti ir pakeisti į paprastus darbus. Komunistų režime, Romai buvo dalinai integruoti į visuomenę, nors jie to ir nenorėjo – jie buvo verčiami eiti į mokyklas ir dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Pokomunistiniai iššūkiai

Po Komunizmo žlugimo, Romai buvo palikti be jokios paramos visuomenėje. Tai įtakojo draudimus Romų vaikams eiti į pagrindines mokyklas, taip pat darbdavių nenorą samdyti darbininkus Romus.

Šiais laikais, Romų nedarbingumo lygis siekia 70% ir Čekų požiūris į juos yra kaip į vagis bei girtuoklius. Jie dažnai būna smurto aukomis vien dėl to, nes yra Romai. Dabar dauguma Romų palieka valstybę ir keliauja į Kanadą ar Vakarų Europą pradėti naujus gyvenimus.

Romai ir žmogaus teisės

1988 metais, Ústí nad Labem buvo pastatyta siena, kuri turėjo atskirti Romus nuo likusių miesto gyventojų ir tai sukėlė labai daug gėdos visai valstybei. Žmogaus teisių grupės kritikavo tokį sprendimą ir siena buvo greitai nugriauta, tačiau žmogaus teisių grupės tvirtina, jog dar lieka labai daug darbo, susijusio su Romų teisėmis.

Neo-nacių grupuotės taip pat užpuldinėja Romų bendruomenės narius vis dažniau, kartu Čekijos respublikoje ir Slovakijoje. Dauguma žmonių taip pat abejoja policijos ir teismų kompetencija šiuo klausimu. Romų palaikytojų grupė ,,Dženo‘‘ pareiškė, jog Romų kalba ir kultūra gauna pakankamai palaikymo, bet namų ir darbo sąlygos sumažėjo per pastaruosius kelis metus. Taip pat teigiama jog ekstremizmas labai stipriai padidėjo.