Prahos miesto administracija ir struktūra
Prahos rotušė yra sostinės Prahos vietos ir regioninė valdžia. Įstatymas apibrėžia jo taikymo sritį Prahos miestui ir miesto potvarkį dėl Prahos miesto statuto. Savivaldybės veiklą ir organizacinę struktūrą reglamentuoja Prahos miesto tarybos nutarimu priimtos taisyklės. Savivaldybė vykdo vietos valdžios ar miesto tarybos pavestus uždavinius ir vykdo deleguotus sostinės valstybinius įgaliojimus. Kai kurie nepriklausomi ir deleguoti Prahos miesto įgaliojimai pagal miesto statusą yra perduodami savivaldybių rajonams. Vykdydama deleguotus įgaliojimus, savivaldybė turi viršenybę prieš savivaldybių rajonus, reglamentuodama jų jurisdikcijos vykdymą ir peržiūrėdama jų sprendimus. Prahos rotušėje dirba apie 1800 žmonių.
Savivaldybė veikia daugelyje pastatų įvairiose Prahos vietose, o jos būstinė yra Naujoji rotušė Marienplatz senamiestyje. Antrasis svarbus pastatas yra Skoda rūmai Jungmann gatvėje Naujamiestyje, išnuomoti savivaldybei.
Žemesnės kokybės žiniasklaidoje, o kartais ir šnekamojoje kalboje, savivaldybė neteisingai vadinama Prahos miesto asamblėja ar kitomis išrinktomis miesto valdžios institucijomis (pvz., Prahos miesto taryba), kad būtų atskirta nuo savivaldybės rajonų.
Prahos padėtis Čekijoje
Praha yra Čekijos Respublikos sostinė, todėl yra nuolatinė jos centrinės valdžios būstinė. Be to, nuo 1990 m. lapkričio 24 d. tai iš tikrųjų yra atnaujintas miestas, tačiau kartu turi ir ypatingą savivaldybių bei regionų statusą. Prahai netaikomas Savivaldybių įstatymas (Nr. 128/2000 Rink.) ir Regionų įstatymas (Nr. 129/2000 Col.). Tačiau taikomas specialus Prahos miesto įstatymas (Nr. 131/2000 Col.). Šiame įstatyme nurodomas jo statusas, tačiau pati Praha nėra įtraukta į statutinius miestus. Praha išleidžia savo teritorijai savo įstatymus, potvarkius ir reglamentus, kurie skelbiami Prahos miesto įstatymų rinkinyje. Prahoje taip pat yra centrinio regiono administracinės institucijos būstinė.
Kadastro skyrius
Sostinės Prahos kadastrinė teritorija
Iki 1949 m. administracinius rajonus, išskyrus 1947 m., sudarė vienas ar keli kadastro vienetai – buvę kaimai ar miestai. Nuo 1949 m. įvyko esminiai administracinės struktūros pokyčiai. Nuo tada daugelio miesto rajonų, administracinių rajonų ir seniūnijų ribos nepriklauso nuo kadastro vietovių ribų. Taigi kai kurios kadastro vietovės suskirstytos į keletą administracinių ir savivaldos miesto rajonų. Kadastrinės vietovės (pavyzdžiui, Vinohrady ir Smíchov) vis dar aktualios, ypač registruojant žemę ir nekilnojamąjį turtą bei ženklinant pastatus. Prahą sudaro 112 skirtingo dydžio, pobūdžio ir svarbos kadastro vietovių.
Reikšmingi rajonai
Miesto centras: Senamiestis, Naujamiestis, Josefovas, Mažasis miestas, Prahos pilis, Vyšehradas
Puikūs rajonai netoli miesto centro: Smíchov, Vinohrady, Nusle, Vršovice, Žižkov, Karlín, Libeň, Vysočany, Holešovice, Bubeneč, Dejvice, Braník
Regioninis skyrius
1960 m. buvo įsteigta dešimt apygardų, kurios išsiplėtė į naujai prisijungusias savivaldybes ir mokėjo šaliai pagal Teritorinio padalijimo įstatymą. Šie rajonai iš pradžių buvo administraciniai ir savivaldos rajonai. Daugumos rajonų gyventojai buvo tiesiogiai atsakingi rajono krašto komitetui (vėliau Apygardai). Visgi vėliau susijungusiose bendruomenėse jie išliko kaip vietinių, nacionalinių komitetų (vietos valdžios) tarpininkai, kurie taip pat priklauso atitinkamos apygardos galioms. Tačiau nuo 1990 m. šios apygardos nėra savivaldos rajonų vienetai, o nuo 2001 m. neturi ir teritorinių-administracinių rajonų. Šiandien pagal juos organizuojami tiesiog teismai, paštai ar įvairios administracinės įmonės.
Dešimties apygardų sąrašas pagal Įstatymą Nr. 36/1960 Coll. Kiekvienas rajonas turi savo miesto rajoną, kuris dabar sudaro rajono teritoriją:
Praha 1: Praha 1
Praha 2: Praha 2
Praha 3: Praha 3
Praha 4: Praha 4, Praha-Kunratice, Praha 11, Praha-Újezd, Praha-Šeberov, Praha 12, Praha-Libuš
Praha 5: Praha 5, Praha-Slivenec, Praha 13, Praha-Řeporyje, Praha 16, Praha-Velká Chuchle, Praha-Lochkov, Praha-Lipence, Praha-Zbraslav, Praha-Zličín
Praha 6: Praha 6, Praha-Lysolaje, Praha-Nebušice, Praha-Přední Kopanina, Praha 17, Praha-Suchdol
Praha 7: Praha 7, Praha-Troja
Praha 8: Praha 8, Praha-Březiněves, Praha-Dolní Chabry, Praha-Ďáblice
Praha 9: Praha 9, Praha 14, Praha-Dolní Počernicė, Praha 18, Praha 19, Praha-Vinoř, Praha-Satalice, Praha-Čakovice, Praha 20, Praha 21, Praha-Klánovice, Praha-Koloděje, Praha-Koloděje, Praha-Braha
Praha 10: Praha 10, Praha-Křeslice, Praha 15, Praha-Dolní Měcholupy, Praha-Štěrboholy, Praha-Petrovice, Praha-Dubeč, Praha 22, Praha-Královice, Praha-Nedvě-Kolovy, Praiceha
Administracinis ir savivaldos skyrius
Prahoje yra 57 savivaldos miesto rajonai, kuriuos valdo renkama vietos valdžia ir taryba, meras ir rajono įstaiga. Nuo pat miesto rajonų įkūrimo kai kurių miesto rajonų valdžiai buvo patikėta dalis valdymo galių, netgi kitų miesto rajonų atžvilgiu.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. šis kompetencijos lygis buvo padalintas į 22 administracinius rajonus visoje Prahoje. Jei žemėlapiuose ar su Praha susijusiame tekste yra nuoroda į „administracinį rajoną“, tai dažniausiai reiškia šių galių ir lygių administracinį rajoną. Nuo 2002 m. sausio 1 d. šių 22 miesto rajonų pavadinimas yra žodis Praha su atitinkamu numeriu, o toks pat pavadinimas vartojamas ir jos išplėstų galių administraciniam rajonui. Kai kurie iš šių 22 miesto rajonų turi šias galias tik savo teritorijai; kiti turi šias galias net kitiems miesto rajonams.
Tačiau daugumos 22 administracinių rajonų (visų, išskyrus Prahos 1-3) teritorija nėra tapati teritoriniams rajonams pagal Teritorinio padalijimo įstatymą, kuris egzistavo iš pradžių (iki 1990 m.), taip pat administraciniams rajonams ir turėjo jų pačių korpusas (ONV). Vyriausybė ir deputatai ne kartą pateikia siūlymus panaikinti senąjį skirstymą.
